Lietuvos administracinis suskirstymas apima 2 statistinius regionus, 10 apskričių, 60 savivaldybių, 545 seniūnijas. Seniūnijos dar skirstomos į seniūnaitijas. Iš visų šių vienetų tik savivaldybės ir seniūnijos/seniūnaitijos turi realią administraciją. Regionai ir apskritys tėra tik teritoriniai vienetai, naudojami statistikai.
Regionai
Lietuva skirstoma į 2 regionus: Sostinės regioną, sutampantį su Vilniaus apskrities ribomis, ir Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną, apimantį visas 9 likusias apskritis. Toks skirstymas pasirinktas, norint išsaugoti ES paramą didesniajai daliai Lietuvos, atksiriant nuo jos ekonomiškai labiausiai išsivysčiusį Vilniaus regioną.
Apskritys
Lietuvoje yra 10 apskričių: Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos, Telšių, Tauragės. Iki 2010-ųjų metų jos turėjo savo administracijas, kurias panaikinus, apskritys teliko teritorinis-statistinis vienetas.
Savivaldybės
Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Didesnė jų dalis sutampa su sovietmečiu atsiradusiais rajonais, taip pat 1999 m. suformuota keletas naujų mažųjų savivaldybių. Savivaldybės yra svarbiausias savivaldos vienetas Lietuvoje turintis savo administraciją ir biudžetą.
Savivaldybės labai skiriasi ne tik savo dydžiu, gyventojų skaičiumi, tačiau ir savo socialinėmis, ekonominėmis savybėmis. Vilniaus miesto savivaldybėje gyvena daugiau nei pusė milijono gyventojų, tuo tarpų mažosiose Rietavo, Pagėgių, Birštono, Neringos savivaldybėse – mažiau nei 10 tūkstančių.
Seniūnijos
Lietuvoje yra 545 seniūnijos (2020 m.), turinčios savo seniūną ir nedidelę administraciją. Seniūnijos dar apima keletą mažesnių seniūnaitijų, turinčių savo seniūnaitį/ę. Nuo pat seniūnijų suformavimo Nepriklausomybės laikotarpio pradžioje jų ribos ne kartą keitėsi, tad lyginti demografinius pokyčius skirtingais laikotarpiais yra gana sudėtinga. Didžiausi Lietuvos miestai Kaunas ir Vilnius taip pat turi seniūnijas, savo funkcija atitinkančias visas likusias Lietuvos seniūnijas.
